vinkelis

×viñkelis (vok. Winkel) sm. (1) K, FrnW, vìnkelis (1) JT28, Antz 1. R403, MŽ543, N, M, L, NdŽ, KŽ, Akm, Dkk kampainis: Veizėk, ka lango rėmai būtum gerais kampais – išmieruok viñkeliu Kv. Paimk vìnkelį, užžymėsim lentą Šd. ^ Susirietęs kai vinkelis LMD(Grz). Cirkelis vinkelį nepaleida LTR(Pp). 2. Rtr, KŽ, Rt, Pns status kampas; statmenas susikirtimas: Taiko, ka stogo viršus sueitų į viñkelį Krž. ║ statmenai pridurtas priestatas, stačiu kampu išdėstytas statinys: Su viñkeliu buvo budinkas Žlb. Su viñkeliu ka buvo tvartas, pri stoginės šono buvo arkliams tvartas Kl. An kalvės vieta (instr. sing.) statys tą krautuvę su viñkeliu Ms. I tus viñkelius atgriovė šalin Skd. 3. Rk posūkis: Pirmutinis bus vìnkelis Všk. Už vìnkelio vienas kelias ant Šiaulių, vienas ant Rimšonių Pš. 4. krosnies apkaustas: Tokį viñkelį padirbi iš gelžies i pravedei Žlb.